Ką reikėtų žinoti kreipiantis į teismą

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai. Tačiau dažnai dalyvaujančių teismo procese asmenų žinių trūkumas bei nesinaudojimas įstatymų suteikiamomis teisėmis ir galimybėmis šį Konstitucijos principą padaro sunkiai pasiekiamą. Tačiau net ir turėdamas minimalias teisės žinias, asmuo pats, be profesionalių teisininkų pagalbos gali ginti savo interesus civilinėse bylose arba bent jau stebėti, ar jų niekas proceso metu nepažeidžia.

Teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str.). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnyje. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Negalioja joks teisės kreiptis į teismą atsisakymas.

Tikslai

Civilinio proceso tikslai - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

Asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas (CPK 6 str.) reiškia, kad civilinėse bylose vykdydami teisingumą teismai vadovaujasi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimų rūšies ir pobūdžio, kitų aplinkybių.

Naujajame CPK siekiama išvengti taip dažnai pasitaikančio bylų vilkinimo. Šiam tikslui pasiekti nuo šiol teisėjai sieks, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, su sąlyga, kad tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Be to, laikantis šio principo, bus siekiama ir to, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdytas.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.), t.y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Kai jau apsisprendėte bylinėtis teisme, turėtumėte žinoti, kad teismams nagrinėti CPK numatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Šalys

Civiliniame procese ieškovu arba atsakovu (t.y. šalimis) gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Kai reiškiamas ieškinys viešajam interesui apginti, ieškovu yra institucija, pareiškusi tokį ieškinį. Prieš kreipiantis į teismą (ne tik prieš teismo posėdį) rekomenduojama susipažinti su CPK 42 str. (šalių teisės ir pareigos) normomis, kurios atskleidžia pagrindines asmenų teises ir pareigas.

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Jie turi visas ieškovo teises ir pareigas.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje irgi iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Šie asmenys turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

Atstovavimas

Pagal CPK 56 str. atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Pagal CPK tai yra baigtinis sąrašas subjektų, galinčių būti atstovais teisme pagal pavedimą. Fizinis asmuo negali  įgalioti kito fizinio asmens atstovauti teisme civilinėje byloje pagal notariškai patvirtintus įgaliojimus.

Ieškinys

Teismui  pateikiamame, ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), turi būti nurodoma:  1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;  2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);  3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;  4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);  5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;  6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

Teismas atsisakys priimti ieškinį, jeigu šis:

• nenagrinėtinas teisme;
• neteismingas tam teismui;
• suinteresuotas asmuo, kreipęsis į tesimą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos;
• yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį;
• teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
• šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo;
• pareiškimą paduoda neveiksnus asmuo;
• pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, ieškovas turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį. Vėliau ieškinį galima atsiimti tik turint atsakovo sutikimą.  Visose civilinio proceso stadijose galima atsisakyti nuo ieškinio, tačiau  atsisakius nuo ieškinio teismas bylą nutraukia (CPK 293 str.) ir tokiu atveju vėliau asmuo nebegali pareikšti tapataus ieškinio. Tuo tai skiriasi nuo minėtojo iki ieškinio nuorašo atsakovui išsiuntimo galimo ieškinio atsiėmimo (ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtu).

Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. 

Žyminis mokestis

Kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu:1) turtiniuose ginčuose - nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių  litų - 3 procentai, bet ne mažiau kaip  penkiasdešimt litų;  nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų - trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos - septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų;2) kituose ginčuose - vieno šimto litų;3) bylose dėl teismo įsakymų - ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų;4) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose - pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dvidešimt litų;5) ypatingosios teisenos bylose - vieno šimto litų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas. Už prašymą sprendimą peržiūrėti už akių mokamas penkiasdešimties litų dydžio žyminis mokestis. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:  1) ieškovai (darbuotojai) - bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių;  2) ieškovai - bylose dėl išlaikymo priteisimo;  3) ieškovai - bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo;  4) ieškovai - bylose dėl nusikalstama veika padarytos  turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;  5) prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, - toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą;  6) šalys  - bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą;  7) šalys - bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis;  8) įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus;  9) ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys - bankroto ar restruktūrizavimo bylose;  10) valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) - už ieškinius dėl lėšų išieškojimo;   11) Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas;   12) sutuoktiniai - už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis);  13) pareiškėjai - už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka;   14) asmenys - kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Anksčiau nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiami, išskyrus išlaidas, nurodytas CPK 88 straipsnio dalies 5-7 punktuose. 

Pasirengimas procesui

Civilinio proceso kodekse siekiama užtikrinti, kad nesąžininga proceso šalis neturėtų galimybių vilkinti bylą. Tuo pačiu užtikrinamas operatyvesnis teismo procesas, greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atstatymas. Todėl kodekse daug dėmesio skiriama pasirengimui teisminiam nagrinėjimui. Siekiama, kad šalys jau iki bylos nagrinėjimo žinotų viena kitos pozicijas, būtų pateikiami bei surenkami reikiami įrodymai ir byla būtų išnagrinėta jau per pirmąjį teismo posėdį.

Tuo iš esmės įtvirtinamas Vakarų valstybių civilinio proceso teisėje visuotinai pripažįstamas įrodymų atskleidimo iki teismo posėdžio principas. Šis principas reiškia, kad naujajame civiliniame procese svorio centras iš teisminio nagrinėjimo stadijos perkeliamas į pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją.

Taip pat kodekse įtvirtintas sprendimo už akių institutas, kuris numato kai kurias pasekmes šaliai, atsainiai žiūrinčiai į teismo procesą. Teisėjui suteikta teisė aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą. Teismas savo iniciatyva gali rinkti ir pateikti įrodymus, taip pat nepriimti įrodymų, kurie galėjo būti pateikti anksčiau. Todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, patikrins, kad kiekvienam reikalavimui pagrįsti būtų pateikti reikiami įrodymai, o ne automatiškai tenkins pareikštą ieškinį, kai neatvyksta atsakovas.

Kaip minėta, siekiant kaip įmanoma greitesnio bylų nagrinėjimo, bus skiriamas didesnis dėmesys bylų nagrinėjimo pasirengimo stadijai. Šios stadijos metu proceso šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

Teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. 

Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Sprendimas už akių Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Taip pat turi būti dar viena sąlyga – iš tos proceso šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Yra ir kitų papildomų sąlygų, kurios yra būtinos teismo sprendimui už akių priimti. Be to, kai kuriose bylų kategorijose, pavyzdžiui, šeimos bylose, priimti teismo sprendimą už akių apskritai draudžiama.
Sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Pažymėtina, kad naujasis CPK sudaro pakankamas sąlygas atsakovui gintis nuo ieškinio. Tačiau gintis nuo ieškinio yra atsakovo teisė. Jeigu jis nesurašo atsiliepimo į ieškinį, tai reiškia, jog jis nesigina. Tačiau nesigindamas jis tuo pat metu negali piktnaudžiauti procesu, t.y. vilkinti bylą. Atsakovo pasyvumas negali būti panaudotas prieš ieškovo interesus, todėl minėtu atveju byla gali būti bus nagrinėjama tik pagal ieškovo pateiktus įrodymus.  Nerimas, kad sprendimu už akių gali būti piktnaudžiaujama visais atvejais – nepagrįstas. Kada toks sprendimas negali būti taikomas, aiškiai nurodo ir pats Civilinio proceso kodeksas. Teismas netenkina atvykusios į teismo posėdį šalies prašymo priimti sprendimą už akių ir atideda bylos nagrinėjimą, jeigu neatvykusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tai taikoma ir atvejais, kai iš neatvykusios šalies buvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant ir pagrindžiant neatvykimo į teismo posėdį priežastis, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis.
Priimti sprendimą už akių yra teismo teisė, o ne pareiga, tačiau teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas. Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas. Sprendimo už akių nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas neatvykusiai šaliai. Neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo. Tiesa, būtina nurodyti aplinkybės, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą. Reikalingi ir atitinkami įrodymai.
Išnagrinėjęs pareiškimą teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui. Be to, turi būti konstatuojama, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo sprendimo už akių institutas įtvirtintas visų demokratinių Vakarų valstybių civilinio proceso teisėje. Pažymėtina, kad Europos tarybos Ministrų Komitetas ne viename savo dokumente yra pabrėžęs būtinumą supaprastinti ir pagreitinti civilinių bylų nagrinėjimą. 1984 m. vasario 28 d. Rekomendacijoje (Nr. R(84)5) Europos Tarybos Ministrų komitetas specialiai nurodė, kad viena iš priemonių šiems tikslams pateisinti - teismo sprendimo už akių instituto aktyvesnis taikymas. Todėl bereikalingai nerimaujantieji dėl naujojo CPK turėtų aktyviau studijuoti jo naujoves, perimtas iš užsienio valstybių patirties.