Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Kauno apygardos teismas
lt
En

Teismo istorija

Iš Kauno apygardos teismo istorijos

Nuo 1842 m., kuomet buvo įsteigta Kauno gubernija, iki 1871 m. valdymo bei teismų sistemos reformos apskrityse veikė luominiai bajorų ir valstybiniai valstiečių teismai. Tai buvo pirmosios instancijos teismai, iš kurių bylos su skundais keliaudavo į antrosios instancijos teismą – Kriminalinio arba Civilinio teismo Palatą, įkurtą gubernijos mieste Kaune. Ši sistema nebuvo tobula, trūko nuoseklumo: kartu su įprastais teismais veikė ir žinybiniai teismai, nagrinėję tam tikrų kategorijų bylas. Tai sudarė nemažai sunkumų sprendžiant klausimą, į kurį teismą reikėtų kreiptis norint apginti savo teises. Darbą sunkino ir tai, kad įstatymu nebuvo nustatyta kiekvieno teismo veiklos teritorija. Gubernatorius turėjo teismų veiklos kontrolės teisę, tačiau pažeidinėjo teismo darbo savarankiškumo ir nešališkumo principus, todėl teismai buvo priklausomi ir derinosi prie administracijos reikalavimų. Trūko teisėjų. Juos paskirdavo gubernijos administracija. Įstatymas teisėjams nenumatė jokio išsilavinimo cenzo. Teismo trūkumai ypač jautėsi nagrinėjant kriminalines bylas. Bylos tyrimas buvo visiškai patikėtas policijai, o jos darbuotojai neturėjo jokio teisinio išsilavinimo. Pagrindinę bylos medžiagą sudarė tardymo surinkti duomenys, ja vienintele remdamiesi, net neišklausę proceso dalyvių, apskrities teisėjai priimdavo nuosprendžius.

Panaikinus baudžiavą, keitėsi tiek vietos valdymo, tiek teismų sistema. Senieji luominiai teismai buvo panaikinti ir įvesti nauji teismai, sprendę visas bylas. 1861 m. Kauno gubernijos teismų sistemoje įvyko rimti pokyčiai: atsirado teismo tardytojai, tyrę kriminalines bylas. Kauno gubernija buvo padalinta į tardyminius poskyrius. 1871 m. imperatoriaus įsakymu imta ruoštis naujų teismų įkūrimui. Į Kauno gubernijoje besikuriančius taikos teismus 1872 m. pakirta 30 teisėjų. Taikos teismai – žemiausioji instancija, dėl jų sprendimo galima buvo apeliuoti į taikos teisėjų suvažiavimą. Teisėjus skyrė teisingumo ministras, į gubernijos administracijos nuomonę jau nebuvo atsižvelgiama.

Didesnėms byloms spręsti įsteigti apygardų teismai, jų sprendimą buvo galima apskųsti Teismo Rūmams ir kasacine tvarka Senatui. 1883 m., baigiant teismų reformos įgyvendinimą, buvo įkurtas Vilniaus apygardos teismas, o 1883 m. lapkričio 26 d. – ir Kauno apygardos teismas. Naujojo teismo personalą sudarė buvę teismo tarnautojai ir naujai paskirti darbuotojai. Netrukus paaiškėjo, kad trūksta tiek teismo, tiek prokuratūros darbuotojų, todėl nuspręsta išplėsti teismą dar vienu skyriumi ir paskirti dar du prokurorus. Valstybinė kalba buvo rusų kalba, tad teismo raštvedyboje lenkų kalba pakeista rusų kalba. Trūko darbuotojų, gerai mokančių rusų kalbą.

 Tuo metu Kauno apygardos teismas veikė kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas: nužudymų, kontrabandos, vagysčių, netikrų pinigų padirbinėjimo, nepaklusimo valdžiai, padegimų, kontrabandos ir pan.

Apie tuo laikotarpiu Kauno apygardos teisme nagrinėtas bylas liudija Kauno apskrities archyvo fonde saugomi dokumentai. Iš jų yra žinoma kai kurių bylų esmė, pvz.: Raseinių apskrities Pajūrio valsčiaus valstietis Osipas Kasnovskis kaltinamas kontrabandos gabenimu. 1885 m. rugpjūčio 7 dienos naktį pasienio sargybiniai pastebėjo 12 kontrabandininkų, perėjusių Prūsijos sieną. Sulaikė valstietį, paslapčia gabenusį 2 skardines spirito, kiti 11 spėjo pasislėpti. Teismas pripažino O. Kasnovskį kaltu ir nutarė išieškoti iš jo 22 rub. 25 kap., o jam neišgalint sumokėti – 6 mėn. kalėjimo. • 1906 m. rugsėjo 26 d. Kelmėje į Grišos Kaplano manufaktūrą užėjo 4 nepažįstamos moterys, ėmė derėtis, tačiau nieko nepirko. Joms išėjus, G. Kaplanas pastebėjo, kad dingo 14 šilkinių skarelių 27 rub. vertės. Ėmė vytis. Tris pasivijo, bet jos nieko neturėjo. Sužinojo, kad kartu buvo ir dvarininkė Rozalija Adamovič. Pagal nukentėjusiojo pareiškimą policija R. Adamovič namuose atliko kratą ir rado 9 pavogtas skareles. 34 metų R. Adamovič prisipažino. Teismas nusprendė Rozalijai Adamovič panaikinti visas pagal padėtį priklausančias teises ir privilegijas ir paskirti 3 mėn. kalėjimo.

Carinė ir kaizerinė okupacijos iki 18 a. pabaigos Lietuvoje gyvavusią teisingumo sistemą sugriovė iki pamatų. 1915 m. iš Lietuvos pasitraukę Rusijos teisėjai bylų archyvų nepaliko. Rusus pakeitę vokiečiai teismų sistemą supaprastino, įvedė savo proceso įstatymus.  

Kauno apygardos teismas 1918–1940 m.

1918 m. vasario 16-ąją paskelbus  Lietuvos nepriklausomybę, buvo susirūpinta valstybės pamatais – pagrindiniais įstatymais, kuriais remiantis turėjo iškilti teisinė valstybė. 1918 m. Konstitucija ir Laikinasis teismų ir darbo sutvarkymo įstatymas iš esmės ir buvo teisės bei teismų sistemos kūrimo pradžia. Nepriklausomos Lietuvos teismų įsteigimo pradžia laikoma 1918 m. gruodžio 15 d., nes nuo šios dienos teismai (Vyriausiasis tribunolas, apygardos teismai, taikos teismai) turėjo pradėti darbą. Įsteigus Lietuvos teismus, svarbiausias rūpestis buvo perimti bylas iš vokiečių, paskirti teisėjus ir kitus darbuotojus.

Kauno apygardos teismas buvo pirmasis apygardos teismas, 1918 m. gruodį jau vykdęs veiklą, kuri nenutrūko iki pat 1940 m. Sunkiausias – teismo įkūrimo – darbas teko 1918 m. gruodžio 10 d. paskirtam pirmajam Kauno apygardos teismo pirmininkui Vladui Mačiui.

1919 m. sausį Kauno apygardos teismas įsikūrė Nikolajaus prospekto (dabar – Laisvės alėja) pabaigoje esančiame trijų aukštų pastate, kuriame šiuo metu veikia Kauno apylinkės teismas. Teismo sudėtis iš pradžių buvo nedidelė – pirmininkas prof. V. Mačys, du teismo nariai – K. Preisas ir K. Oleka, ir 7 raštinės darbuotojai. 1920 m. paskiriami dar 7 teismo nariai, o teismo raštinė padalinama į baudžiamųjų ir civilinių bylų skyriaus raštines, kuriose jau dirba po sekretorių, po 2 sekretoriaus padėjėjus bei po 5 raštininkus.

Apygardos teismui pirmąja instancija buvo teismingos civilinės bylos, kuriose ieškinio suma viršijo 1 452 Eur, bei baudžiamosios bylos, kuriose už padarytus nusikaltimus galėjo būti paskirtos tokios bausmės: sunkiųjų darbų kalėjimas, piniginė bauda, didesnė kaip 726 Eur, arba pareikštas civilinis ieškinys, viršijantis 1 452 Eur. Apeliacine instancija apygardos teismas sprendė taikos teismuose išnagrinėtas ir apskųstas bylas bei veikė ir kaip administracinis teismas, kuriam buvo suteikta teisė spręsti klausimus dėl asmens neįtraukimo į rinkėjų sąrašus, dėl baudų nemokėjimo ir kt. Apygardos teismo sprendimą buvo galima kasacine tvarka skųsti Lietuvos Vyriausiajam tribunolui.

1933 m. priėmus Teismų santvarkos įstatymą, visiškai nusistovėjo apygardos teismų sudėtis ir funkcijos. Apygardos teismą sudarė pirmininkas, Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai bei teisėjai.

1918–1940 m. Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas ėjo šie žymūs ano meto teisininkai:

Prof. Vladas Mačys (1918–1922)             

V. Mačys gimė 1869 m. Kazliškių k., Antanavo vls., Marijampolės apskr. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, teisę studijavo Maskvos universitete, priklausė Maskvos lietuvių studentų draugijai. 1918–1922 m. dirbo Kauno apygardos teismo pirmininku, vėliau Teisingumo ministerijos juriskonsulu. Nuo 1923 m. – Vilniaus universiteto civilinio proceso ir civilinės teisės profesorius. Nepriklausomoje Lietuvoje rašė teisiniais klausimais, bendradarbiavo su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetu, taip pat rengiant lietuvišką enciklopediją. Mirė 1936 m. Kaune.

 

Simanas Petrauskas (1922–1926)

Gimė 1867 m. Lapupio kaime. Gimnaziją baigė Marijampolėje, 1887 m. įstojo į Maskvos universitetą studijuoti matematikos, vėliau perėjo į Teisės fakultetą. Nuo 1922 m. iki 1926 m. ėjo Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas, vėliau buvo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. 1940 m. okupavus Lietuvą, išleistas į pensiją. Mirė 1941 m. Kaune.

 

 Juozas Grigaitis (1926–1933)

 J. Grigaitis gimė 1881 m. Paraišupio k., Sasnavos vls. 1990 m. baigė Marijampolės gimnaziją, toliau studijavo Maskvos universitete Teisės fakultete. Nuo 1906 m. tarnavo Vitebsko intendantūroje, 1919 m. grįžęs į Lietuvą kurį laiką buvo kariuomenės intendantu. Nuo 1927 m. iki 1933 m. – Kauno apygardos teismo pirmininkas, 1933–1940 m. – vyr. tribunolo teisėjas. 1944 m. pasitraukė į vakarus, mirė 1947 m. JAV.

 

Andrius Dubinskas (1934–1938)

 Gimė 1868 m. Gulbiniškių k., Vilkaviškio apskr. Nuo 1880 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau Seinų kunigų seminarijoje, 1895 m. baigė Petrapilio dvasinę akademiją, bet kunigu neįsišventino. Petrapilio universitete studijavo teisę, 1921–1922 m. dirbo Lietuvos konsulu Petrapilyje, grįžęs į Lietuvą mokytojavo, bendradarbiavo tuometinėje spaudoje. Nuo 1934 m. iki 1938 m. – Kauno apygardos teismo pirmininkas. Mirė 1945 m. Lietuvoje.

Karolis Žalkauskas (1939–1940)

 Gimė 1892 m. Šukionių dvare, Pakruojo vls. 1911 m. baigė Mintaujos gimnaziją, studijavo Maskvos universitete Teisės fakultete. Baigęs universitetą buvo pašauktas į rusų kariuomenę. Po 1917 m. revoliucijos buvo areštuotas, jam grėsė sušaudymas. Į Lietuvą grįžo 1919 m. 1926–1927 m. buvo Klaipėdos krašto gubernatorius. Nuo 1939 m. iki bolševikų okupacijos 1940 m. – Kauno apygardos teismo pirmininkas, be to, tarptautinės komisijos baudžiamiesiems įstatymams suvienodinti narys, Kauno Rotary klubo pirmininkas. 1948 m. emigravo į JAV, ten 1961 m. mirė.

 

Lietuvai lemtingi 1940 m., kuomet įvykdyta sovietinė krašto okupacija ir aneksija, neaplenkė ir teismų sistemos: 1918–1940 m. veikę teismai buvo likviduoti.

Kauno apygardos teismas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1994 m. priėmus LR teismų įstatymą bei ėmus realiai įgyvendinti teismų sistemos reformos metmenis, 1995 m. sausio 1 d. atnaujinta apygardos teismų, taip pat ir Kauno apygardos teismo, veikla.

Informacija ruošiama

Kauno apygardos teismas šiandien

Šiandien Kauno apygardos teismas – vienas iš penkių Respublikoje veikiančių apygardų teismų, kurį sudaro Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriai. Teismui vadovauja Nerijus Meilutis. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas eina Evaldas Gražys, Civilinių bylų skyriaus – Mindaugas Šimonis.

Informacija ruošiama

 

 

 

Šaltiniai:

  1. Kauno apygardos teismas. Kaunas, 2001.
  2. Vilbikas A. Teismai ir teisėjai Lietuvoje (1918–2013). Kaunas, 2014.

Naujienų prenumerata

Kontaktai žiniasklaidai

Teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Joana Daubaraitė

Tel. (8 37) 787 193

Mob. +370 670 80921

El. p. joana.daubaraite@kat.lt