Naujienos

Už teismo sprendimo slypi daugybė valandų, skirtų dokumentams skaityti, bylos aplinkybėms analizuoti ir teisiniams atsakymams ieškoti. Svarbi šio darbo dalis tenka teisėjo padėjėjui. Ką reiškia dirbti darbą, kurio rezultatas svarbus žmonių gyvenimui, tačiau pastangos dažniausiai lieka nematomos? Apie tai pasakoja daugiau kaip dvidešimt metų teismų sistemoje dirbanti Kauno apygardos teismo teisėjo padėjėja Jurga Traknytė.

Kauno apygardos teismo teisėjo padėjėja Jurga Traknytė teismų sistemoje dirba daugiau kaip dvidešimt metų. Ji sako, kad  profesijoje ją iki šiol traukia tai, kas patraukė pačioje pradžioje, – galimybė nuolat mąstyti, ieškoti atsakymų ir mokytis. Teismų sistemoje Jurga pradėjo dirbti 2005 metais, o Kauno apygardos teisme – 2014-aisiais. Iš pradžių ji dirbo Baudžiamųjų bylų skyriuje, vėliau perėjo prie civilinių bylų. Skirtingos teisės sritys leido iš arti pamatyti, kiek daug sudėtingų gyvenimo situacijų pasiekia teismą.

„Teisėjo padėjėjo darbe beveik nėra dviejų vienodų dienų – keičiasi bylos, situacijos, teisiniai klausimai“, – pasakoja Jurga. Net ir sukaupus nemažai patirties, naujos bylos pateikia klausimų, į kuriuos atsakymus rasti ne taip lengva, todėl tenka nuolat tobulintis. Jai svarbu jausti, kad profesine prasme ji nestovi vietoje.

Darbas, kurio dažnai nesimato

Pasak Jurgos, teisėjo padėjėjo darbas kartais klaidingai suprantamas kaip techninis. „Dažnai tai yra didelis, tačiau visuomenei beveik nematomas darbas“, – sako ji.

Darbas prasideda nuo išsamios bylos medžiagos analizės: reikia suprasti ginčo esmę, atsirinkti sprendimui svarbius faktus ir įvertinti šalių argumentus. Taip pat būtina patikrinti, kokios įstatymų nuostatos taikomos ir kaip panašius klausimus yra sprendę aukštesnės instancijos teismai. Tuomet rengiami procesinių dokumentų projektai – tam reikia atidumo ir specialių žinių. Padėjėjas taip pat padeda teisėjui pasirengti posėdžiams ir organizuoti bylos nagrinėjimą. Galutinį sprendimą priima teisėjas, tačiau padėjėjas reikšmingai prisideda prie jo parengimo.

„Tai nėra darbas, kuriame gali pritaikyti formulę. Kiekviena byla turi savo aplinkybes, o už jų visada yra žmonės“, – sako Jurga.

Todėl, jos teigimu, teisėjo padėjėjui neužtenka gerai išmanyti teisę. Reikia gebėti pastebėti prieštaravimus ir tarp daugybės faktų bei argumentų nepamesti ginčo esmės.

„Žmonės mato tik galutinį rezultatą – teismo sprendimą, bet nemato, kiek iki jo buvo perskaityta, tikrinta, ieškota ir svarstyta. Turbūt tai ir yra viena nematomiausių mūsų darbo pusių“, – sako Jurga.

Per ilgus darbo metus Jurga išmoko nevertinti situacijos iš pirmojo įspūdžio. Tas pats konfliktas, pažvelgus iš skirtingų pusių, gali atrodyti visai kitaip. Todėl svarbu išklausyti, remtis faktais ir suprasti, kokią reikšmę sprendžiamas klausimas turi bylos dalyviams.

Patirtis, leidžianti į teisę pažvelgti kitu kampu

Jurgos veikla neapsiriboja darbu su bylomis. Ji yra teismo Darbo tarybos pirmininkė, dėsto teisę Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos gabių vaikų ugdymo centre „Gifted“, dažnai veda vaikams ekskursijas teisme.

Darbas su vaikais jai tapo proga į teisę pažvelgti kitu kampu. Teisinius klausimus reikia paaiškinti paprastai, pasitelkiant vaikams pažįstamas situacijas. „Čia labai greitai paaiškėja, ar pati gerai supranti tai, apie ką kalbi. Jei sudėtingo dalyko negali paaiškinti vaikui suprantama kalba, vadinasi, dar verta pagalvoti, kaip jį paaiškinti geriau“, – sako Jurga.

Per ekskursijas vaikai klausia tiesiai: ar teisėjas visada žino, kas sako tiesą? Ar teisėjas gali suklysti? Kas nutinka, jei žmogus teisme meluoja? Jurgai patinka, kad vaikai nebijo klausti, nors atsakymai ne visada paprasti.

Kaip vaikams paaiškinti teismo paskirtį? Jurgai tai pavyksta nesudėtingai ir aiškiai: „kai du žmonės nesutaria, abu gali nuoširdžiai manyti esantys teisūs. Todėl reikia nepriklausomo, išmintingo žmogaus, kuris išklausytų abi puses, įvertintų faktus ir išspręstų ginčą pagal taisykles“.

Jurga norėtų, kad vaikai teisme pamatytų ne vien pastatą, mantijas ar posėdžių sales, bet ir čia dirbančius skirtingų profesijų žmones. Jei po apsilankymo bent vienas vaikas geriau supranta, kaip veikia teismai, o gal net pagalvoja apie darbą teisme, savo pastangas ji laiko prasmingomis.

Ką apie teisėjo padėjėjo profesiją papasakotų teisės studentams

Studentui, svarstančiam apie teisėjo padėjėjo darbą, Jurga pirmiausia papasakotų apie galimybę augti. Tai vieta, kur jaunas teisininkas mokosi analizuoti bylas, argumentuoti ir mato, kaip teisė veikia už vadovėlio ribų.

Tačiau ji neslėptų ir problemos: Jurgos nuomone, teisėjo padėjėjų darbo užmokestis neatitinka jų kvalifikacijos bei atsakomybės. Ji norėtų, kad teismų sistema galėtų pasiūlyti ne tik įdomų ir prasmingą darbą, bet ir motyvuojantį atlygį.

O kas toliau?

Teisėjo padėjėjo darbas gali tapti tvirtu pagrindu siekiant teisėjo karjeros – čia įgyjama patirtis padeda pasirengti ir tolesnei profesinei atsakomybei.

Apie teisėjo egzaminą galvoja ir Jurga. Per daugiau kaip dvidešimt metų darbo teismų sistemoje ši mintis tapo labiau apgalvota ir brandesnė. Ilgą laiką profesinius planus jai teko derinti su šeima ir vaiko auginimu. Dabar atsiranda vis daugiau laiko pasirengti šiam svarbiam egzaminui.

Jurgos kelias rodo, kad teisėjo padėjėjo pareigos gali būti daugiau nei pirmoji darbovietė baigus teisės studijas. Tai galimybė išbandyti save skirtingose teisės srityse, gilinti žinias ir atrasti savo tolesnę profesinę kryptį.