Naujienos

Vien nubausti nusikaltimą padariusį žmogų nepakanka, jei jo sukauptas neteisėtas turtas lieka nepaliestas. Kaip užtikrinti, kad nusikalstama veikla nesuteiktų finansinės naudos, ir su kokiais sunkumais susiduriama siekiant šį turtą susigrąžinti? Šiuos klausimus savo pranešime tarptautinėje konferencijoje kėlė Kauno apygardos teismo teisėjas, doc. dr. Marijus Šalčius.

Rugsėjo 16–17 d. Vilniuje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos organizuota konferencija subūrė turto tyrimo ekspertus iš Europolo, Europos prokuratūros, Vokietijos, Italijos, Graikijos, Latvijos ir Lietuvos institucijų. M. Šalčius joje pristatė Lietuvoje taikomas nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo priemones, naujausią teismų praktiką ir šios srities praktinio taikymo problemas.

Pasak teisėjo, organizuotas nusikalstamumas ir stambioji korupcija veikia išimtinai finansinio pelno pagrindu, todėl vien fizinių asmenų izoliavimas, nepaliečiant jų sukauptos finansinės galios, problemos neišsprendžia. Principas „nusikalstama veikla neturi apsimokėti“, pasak M. Šalčiaus, lemia, kad turto susigrąžinimas tampa savarankišku, o ne antraeiliu valstybės atsako į nusikalstamumą elementu – ir būtent šis virsmas per pastarąjį dešimtmetį pakeitė Lietuvos teisinį reguliavimą.

Turto kilmę nustatyti ne visada paprasta

Pranešime M. Šalčius kėlė klausimą, ar Lietuvoje šiandien egzistuoja atskirų turto paėmimo priemonių rinkinys, ar jau galima kalbėti apie vientisą turto susigrąžinimo sistemą. Atsakydamas į jį apžvelgė penkias pagrindines teisines priemones: išplėstinį turto konfiskavimą, baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, civilinį turto konfiskavimą bei turto pripažinimą bešeimininkiu, iliustruodamas jas naujausia teismo praktika.

Pristatyta 2022–2025 m. išplėstinio turto konfiskavimo statistika rodo,  kad prašymų taikyti išplėstinį turto konfiskavimą skaičius daugiau nei padvigubėjo, o šios priemonės pritaikymo atvejų – patrigubėjo. Tačiau kiekvienoje byloje kyla praktinių klausimų: kaip pagrįsti turto ryšį su nusikalstama veikla, kaip įvertinti artimiesiems ar kitiems asmenims perduoto turto aplinkybes.

Apžvelgdamas neteisėtą praturtėjimą, pranešėjas atkreipė dėmesį, kad bylų skaičius pagal šį Baudžiamojo įstatymo straipsnį per dešimtmetį drastiškai sumažėjo – daugiausiai dėl to, kad nepavyksta paneigti kaltinamųjų nurodomų turto kilmės versijų (santaupos, paskolos iš mirusių giminaičių, pajamos iš užsienio). Taip pat dėl sunkumų įrodant, kad žmogus žinojo, jog jo turtas įgytas neteisėtai. M. Šalčius pažymėjo naują, 2025 m. atsiradusį akcentą – augantį VMI turto duomenų vaidmenį tiriant tokias bylas.

Teisėjas pažymėjo, jog tiriant nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, papildomų sunkumų kelia kriptovaliutos ir decentralizuotos finansų sistemos. Turto judėjimo nustatymas reikalauja technologinių žinių, o įrodymų gavimą iš užsienio gali sulėtinti ilgai trunkanti tarptautinė teisinė pagalba.

Įtarimas dar nėra turto kilmės įrodymas

Kalbėdamas apie civilinio turto konfiskavimą M. Šalčius teigė, jog šiame procese vertinamas turto įgijimo pagrįstumas, o ne asmens baudžiamosios kaltės klausimas. Procesas turi būti paremtas tikimybių pusiausvyros standartu.

1. Šalčius atkreipė dėmesį į 2025 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą: vien tai, kad asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, savaime nepatvirtina jo turto ryšio su neteisėta veikla. Pranešime taip pat aptarti rengiami civilinio turto konfiskavimo reguliavimo pakeitimai, tarp jų – siūlymai mažinti turto vertės ribą, nuo kurios būtų galima taikyti šią priemonę, ir numatyti taikaus susitarimo galimybę ikiteisminėje stadijoje.

Apžvelgdamas turto pripažinimo bešeimininkiu institutą, teisėjas paaiškino, kuo šis mechanizmas iš esmės skiriasi nuo kitų keturių: čia sprendžiamas klausimas ne ar turtas nusikalstamos kilmės, o ar apskritai yra kas nors, kas gali pagrįstai pretenduoti į jį kaip savo nuosavybę. Pranešėjo pateiktais duomenimis, 2025 m. šiuo būdu valstybės nuosavybėn perduota daugiau kaip 775 tūkst. eurų ir 28 tūkst. JAV dolerių.

Svarbu, kad priemonės veiktų kartu

Apibendrindamas M. Šalčius išskyrė penkias tendencijas. Statistinius rezultatus reikia vertinti atsargiai, nes viena didelės apimties byla gali reikšmingai pakeisti bendrą vaizdą. Teismai kelia vis griežtesnius reikalavimus turto paėmimo pagrįstumui. Nustatytos minimalios turto vertės ribos sukuria paradoksą – mažesnės vertės neteisėtai įgytas turtas gali likti jo turėtojui. O skirtingos turto susigrąžinimo priemonės kol kas labiau derinamos tarpusavyje kuriant įstatymus nei taikant jas teismuose.

Jo išvada – vientisa turto susigrąžinimo sistema Lietuvoje jau formuojasi, tačiau dar nėra baigta statyti, ir pagrindinis ateities iššūkis – ne naujų priemonių kūrimas, o esamų penkių instrumentų tarpusavio suderinimas ir jų taikymas kaip vienos nuoseklios valstybės politikos.