Naujienos

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. gruodžio 28 d. buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo uždarosios akcinės bendrovės direktorius S. J. pripažintas kaltu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų (Baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d.), dėl kurių atsirado sunkių padarinių, t. y. profesine liga susirgo ir nuo šios ligos sukeltų sunkių komplikacijų mirė du darbuotojai.

Teismas nustatė, kad S. J., būdamas įmonės direktoriumi ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų, darbuotojų mokymo ir atestavimo tvarkos rengimą, profesinės rizikos vertinimą, privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, laikotarpiu nuo 2009-06-25 iki 2015-11-12 nevykdė savo pareigų. Teismas nustatė, kad darbuotojams neužtikrinus saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, du įmonės darbuotojai, kurių darbo aplinkoje buvo sveikatai kenksmingas veiksnys – silicio dioksidas (kvarcinio smėlio miltų alveolinė frakcija), susirgo profesine liga ir vėliau dėl ligos sukeltų komplikacijų mirė. Nors S. J. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad S. J. yra kaltas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo. Jam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. S. J. taip pat įpareigotas dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo UAB „Akvasanita“ atstovas direktorius S. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir jį išteisinus, nukentėjusiojo M. S. teisių perėmėjos A. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti, bei iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civiliniam atsakovui UAB „Akvasanita“ priteisti 11 543,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei būsimas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nuteistojo S. J. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašė panaikinti minėtą nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti arba baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nukentėjusiojo M. S. 2018 m. lapkričio 19 d. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą, nuteistajam priteisti iš valstybės biudžeto 38 038,09 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti bei būsimas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo advokato apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir nusprendė: 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti, S. J. padarytą nusikalstamą veiką, perkvalifikuoti iš BK 176 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) į BK 176 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.); S. J. už nusikalstamos veikos padarymą paskirti 14 499,10 Eur baudą, kurią jis turės sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; procesą dėl nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio nutraukti; civilinio atsakovo atstovo S. J. prašymą dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo atmesti; nuteistojo gynėjo advokato prašymą dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo S. J. naudai iš valstybės biudžeto atmesti.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įvertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, atliko išsamų jų tyrimą, bei jais vadovaudamasis padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Nuteistasis, neorganizuodamas profesinės rizikos vertinimo ir nenustatydamas faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje, netinkamai spręsdamas, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, neužtikrindamas visapusiško darbuotojų informavimo apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, nekontroliuodamas, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nenumatydamas kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimo darbo vietose ir (ar) darbo patalpose, netinkamai įvertindamas darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius, kolektyvinėms apsaugos priemonėms neužtikrinęs darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, išduodamas asmenines apsaugos priemones neįvertinus darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, nevykdė pareigos užtikrinti įmonės darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas. Dėl to atsirado sunkūs padariniai – profesine liga (plaučių silikoze) susirgo ir mirė du asmenys.

Ankščiau galiojusioje BK 176 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) sankcijoje buvo įtvirtintos tik dvi bausmės rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Šiuo metu galiojančioje BK 176 straipsnio 1 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) sankcijoje be jau buvusių baudos bei laisvės atėmimo bausmių įtvirtinta dar viena alternatyvi bausmės rūšis – areštas, bei iki 7 metų sutrumpintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas. Šie pakeitimai turi įtakos nuteistojo teisinės padėties švelnėjimui, todėl teisėjų kolegija ir perkvalifikavo S. J. padarytą nusikalstamą veiką.

BK 55 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistasis yra teisiamas pirmą kartą už neatsargaus nusikaltimo padarymą, charakterizuojamas teigiamai, yra aukštesniojo išsilavinimo, toje pačioje darbovietėje dirba nuo 2004 m., nuo 2005 m. yra šios įmonės vadovas, keletą kartų baustas administracine tvarka, paskirtąsias baudas buvo sumokėjęs. Taip pat baudžiamojoje byloje buvo pateikti du mokėjimų nurodymai, iš kurių matyti, kad bendrovė pervedė iš viso 40 000 Eur mirusiojo nukentėjusiojo M. S. sutuoktinei. Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko itin ilgai – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. sausio 8 d. ir truko iki 2018 m. liepos 11 d., o apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio 28 d., todėl nuteistasis pakankamai ilgą laiko tarpą dalyvavo baudžiamajame procese, nežinodamas savo teisinio likimo.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nuteistojo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam turėtų būti skiriamos su jo terminuotu laisvės suvaržymu susijusios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą S. J., skyrė ir įpareigojimus – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tačiau iš esmės asmeniui parenkami įpareigojimai turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir tam tikra prasme apriboti jo galimą rizikingą elgesį ateityje ar daryti kitokią teigiamą įtaką jo elgesiui. Šiuo atveju nuteistasis nesusidūrė su sunkumais dėl darbo vietos, nes toje pačioje darbovietėje išdirbo ilgą laiko tarpą, juolab, jo nusikalstama veika nepasireiškė išskirtinai nakties metu ar viešoje vietoje, tad šie įpareigojimai nuteistajam iš esmės neturės jokio realaus poveikio.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija, nusprendė, kad bausmės tikslų įgyvendinimui nagrinėjamu atveju nuteistajam pakaks skirti straipsnio sankcijoje įtvirtintą švelniausią – baudos bausmę, atsižvelgiant į kilusius sunkius padarinius jos dydį parenkant didesnį nei minimalus, tačiau ne didesnį nei jos vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija paskyrė kitą bausmę ne dėl naujai nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, o dėl netinkamai paskirtos bausmės. Įvertinta tai, kad baudos bausmė buvo įtvirtinta ir toje BK 176 straipsnio 1 dalies redakcijoje, kuria vadovavosi apylinkės teismas.

Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisiamųjų posėdžių metu tinkamai neišsprendė mirusio nukentėjusiojo M. S. sutuoktinės procesinio statuso. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų turinio nematyti, kad ji protokoline ar atskira nutartimi būtų pripažinta nukentėjusiąja ar civiline ieškove, baudžiamojoje byloje taip pat nėra pareikšto ir jos atskiro civilinio ieškinio dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos priteisimo dėl patirtų dvasinių (ir ne tik) išgyvenimų, sietinų su sutuoktinio mirtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo sutuoktinė, kaip iš proceso pasitraukusio civilinio ieškovo testamentinė įpėdinė, nėra jo procesinių teisių, o konkrečiai – neturtinės žalos perėmėja šioje nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio nutrauktas.

Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad A. S. dėl sutuoktinio mirties galėjo patirti žalą, todėl turi teisę reikšti civilinį ieškinį, nes tai nebuvo padaryta baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus šioje dalyje tenkino, tačiau kitais nei skunduose motyvais.

Civilinio atsakovo UAB „Akvasanita“ atstovas prašė iš nukentėjusiojo sutuoktinės A. S., kaip jo teisių perėmėjos, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 11 543,40 Eur, bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijai nustačius, kad nukentėjusiojo sutuoktinė pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta mirusio M. S. civiliniu ieškiniu prašytos priteisti neturtinės žalos perėmėja, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo šias civilinio atsakovo atstovo patirtas išlaidas priteisti iš A. S.

Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuteistajam iš valstybės biudžeto priteisti jo patirtas gynybos išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 38 038,09 Eur, bei būsimas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija šį prašymą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad J. S. nuteistas pagrįstai, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintas tik nedidele apimtimi dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą paskirti ir kitą bausmės rūšį, tačiau tai atliko įvertinęs kasacinės instancijos teismo praktiką, kuomet apeliaciniame skunde prašant priimti priešingą procesinį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas procesinis sprendimas turi būti peržiūrimas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą nuteistojo naudai iš valstybės biudžeto priteisti jo patirtas gynybos išlaidas.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Milda Kryžė

Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Tel. (0 37) 787 193, mob.+370 670 80921

El. p. milda.kryze@kat.lt

www.kat.teismas.lt

Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai