Naujienos

Kauno apygardos teismas šiandien paskelbė nuosprendį ir pripažino kaltais 2 kauniečius: R. B. ir E. K. kurie nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, 2008 m. dėl chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, sugadino R. D. turtą, padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei neturėdami leidimo įgijo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir didelės sprogstamosios galios sprogmenį, kuriuos panaudojo; E. K. nuteistas dar ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, dėl chuliganiškų paskatų 2007 m. itin žiauriai nužudė vieną asmenį.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, nustatė, kad R. B. ir E. K. veikdami bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, laikotarpyje nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. ne vėliau kaip 3.00 val., nusprendę pademonstruoti savo viršenybę prieš vieną iš Kauno nusikalstamo pasaulio lyderių – H. D., pastarojo nusikalstamo autoriteto nepaisymą, susitarė apšaudyti jo gyvenamąją vietą – namą Užliedžių sen., Kauno r. sav. Tuo tikslu bendrininkai, būdami Kauno mieste, apsiginklavo šaunamuoju ginklu – 5,45 mm kalibro automatu „Kalašnikov“, ne mažiau kaip 10 vnt. 5,45 mm kalibro šaudmenų ir nenustatyto tipo didelės sprogstamosios galios sprogmeniu, pripildytu iki 100 g sprogstamuoju užtaisu pagal trotilo ekvivalentą. Tokiu būdu R. B. ir E. K., veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami leidimo įgijo šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir didelės sprogstamosios galios sprogmenį, po ko automobiliais iš Kauno miesto, gabeno minėtą šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir didelės sprogstamosios galios sprogmenį prie H. D. namo, kur sustoję prie įvažiavimo į namo teritoriją vartų bei namą juosiančios tvoros, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, iš 5,45 mm kalibro automato „Kalašnikov“ iššovė ne mažiau kaip 10 kartų į namo teritoriją ir ją juosiančią tvorą, po ko E. K. ir kitas asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, pasišalino, o R. B. įmetė nenustatyto tipo didelės sprogstamosios galios sprogmenį, pripildytą iki 100 g sprogstamuoju užtaisu pagal trotilo ekvivalentą, į gyvenamojo namo kiemą, kur šis sprogo apie 2,5 m atstumu nuo gyvenamojo namo sienos. Šių chuliganiškų, visuotinai pavojingų veiksmų, kuriais buvo sukelta grėsmė sveikatai ir gyvybei tuo metu namuose buvusioms R. D., K. D., H. D., pasėkoje buvo sugadintas R. D. turtas – tvora, namo siena ir jos elementai, langų stiklai bendros ne mažesnės nei 3 500 Eur vertės.

Be to, teismas nustatė, kad E. K., veikdamas bendrininkų grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė L. Ž.: 2007 m. lapkričio 18 d. iki 20.00 val., asmenims, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, ir kartu su jais tuo metu buvusiam E. K. sužinojus apie L. Ž. pasisakymus, kurie žemina nusikalstamo pasaulio atstovo autoritetą, sužinojus adresą bendrabutyje – Kauno mieste, kur tuo metu buvo L. Ž., tuojau pat po to, 2007 m. lapkričio 18 d. apie 20.30 val., asmenims kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, kartu su E. K., atvykus į bendrabutį, visiems pakilus į antrame aukšte esančią bendro naudojimo virtuvę, dėl šios menkavertės priežasties siekiant atkeršyti L. Ž. už tokį jo elgesį, viešoje vietoje – bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami jų rimtį ir tvarką, bendrai sudavė ne mažiau kaip 16 smūgių rankomis, kojomis, metaliniu įrankiu ir stikliniu buteliu į galvos sritį bei kitas kūno vietas, sudavė ne daugiau kaip 2 kartus į kairiojo juosmens sritį, dėl ko L. Ž. mirė.

Kaltinamasis E. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, parodė, kad kaltinime nurodytu adresu bendrabutyje niekada nebuvo ir net nežino kur tai yra, L. Ž. niekada nematė ir apie jį nebuvo girdėjęs iki tol, kol susipažino su byla. Tačiau ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad kaltinimas E. K. veikiant bendrininkų grupėje nužudžius L. Ž. dėl chuliganiškų paskatų ir itin žiauriai iš esmės pasitvirtino, tačiau iš kaltinimo pašalino aplinkybes dėl E. K. veikimo organizuotoje grupėje, taip pat ir su nusikalstamo susivienijimo nariais bei jam nepriklausančiais asmenimis, pašalino jo bendrininkų veiksmų aprašymą, siekį nuslėpti nusikaltimą, patikslino nužudymo įrankių ir veikos aprašymą, nekeičiant esmės ir kvalifikacijos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamojo E. K. gynėja advokatė pateikė 2025 m. sausio 22 d. specialisto išvadą dėl tyrimui pateiktų klausimų, susijusių su E. K. dalyvavimu L. Ž. nužudyme. Išvadoje buvo nurodyta, kad atliktas akių-motorinis tyrimas melui atpažinti ir gauta išvada, kad E. K. sakė tiesą, jog 2007 m. lapkričio 18 d. nedalyvavo įvykdant nužudymą. Dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas ir tyrimą atlikęs specialistas, patvirtinęs, kad visumoje gavo maksimaliai patikimą tyrimo rezultatą dėl to, kad E. K., atsakydamas į jam užduotus klausimus dėl nedalyvavimo L. Ž. nužudyme, sakė tiesą. Tačiau teisėjų kolegija tokių įrodymų nepripažino nei leistinais, nei patikimais, todėl šio tyrimo išvada nesivadovavo.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji dėl R. D. turto sugadinimo, viešosios tvarkos pažeidimo, neteisėto disponavimo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenimis ir sprogmenimis pripažino kai kurias faktines aplinkybes, tačiau iš esmės savo kaltę neigė. Vis dėl to, byloje atlikus kompleksišką įrodymų tyrimą ir juos įvertinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kaltinamųjų parodymus teismas vertino kaip patikimus tik iš dalies, o jų pozicija dėl kaltės – E. K. nurodžius, jog jau nebebuvo įvykio vietoje ir negirdėjo bei nematė, kaip T. M. pradėjo šaudyti iš automatinio ginklo, R. B. įmetė sprogmenį į gyvenamojo namo kiemą, o R. B. parodymai apie tai, kad iki kol T. M. pats neišsitraukė automatinio ginklo, nežino ir nesuprato, kad šis jį turi, be to, ir dėl to, kad pats nenorėjo ir neketino tokiu būdu elgtis, yra paneigti. Tokias kaltinamųjų asmenų pozicijas teismas vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamųjų R. B. ir/ar E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o dalyje dėl R. D. turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, viešosios tvarkos pažeidimo, neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis ir didelės sprogstamosios galios sprogmeniu, chuliganiškų paskatų aplinkybę teismas pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nors prokuroras kaltinamajame akte ir savo baigiamojoje kalboje nurodė, jog kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad veikos padarytos dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų, apsvaigus nuo alkoholio, teisėjų kolegija neatsižvelgė į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų ar chuliganiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas nustačius, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims, ar dėl chuliganiškų motyvų. Akivaizdu, kad savanaudiškos ar/ir chuliganiškos paskatos negali būti pripažįstamos kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe inkriminuojant kvalifikuotą nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes šie požymiai jau įtvirtinti įstatyme ir laikomi tokią veiką kvalifikuojančiais, taigi yra šio nusikaltimo sąvokos sudėtinė dalis ir tai turi būti įvertinta teismui parenkant, skiriant atitinkamą bausmę ir nustatant jos dydį.

Nors kaltinamųjų veikos buvo kvalifikuotos ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, kaip padarytos organizuotos grupės, tačiau teisėjų kolegija nepripažino atitinkamai E. K., bei E. K. ir R. B. veikus organizuotoje grupėje, nurodydama, jog jie buvo bendravykdytojai BK 24 straipsnio 3 dalies prasme, kas papildomos kvalifikacijos nereikalauja, todėl tai negali būti ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Keli liudytojai parodė, kad abiem atvejais kaltinamieji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir/ar narkotinių medžiagų. Patys kaltinamieji šią aplinkybę kategoriškai neigė, byloje nebuvo jokių objektyvių įrodymų, kurie tai patvirtintų, nes apsvaigimo įvykio metu faktas nebuvo nustatytas ar patvirtintas, dėl ko šią prokuroro nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas taip pat pašalino iš kaltinimo.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis E. K. praeityje teistas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu 7 metams laisvės atėmimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, teistas užsienyje, teistumai nuosprendžio priėmimo metu laikytini išnykusiais, tačiau inkriminuojamas veikas E. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 28 d. nuosprendį, administracine tvarka nebaustas, nedirba, iki perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teismui nebuvo vedęs. Teismas jam paskyrė galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis R. B. teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taip pat teistas Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, galutine subendrinta 12  metų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nedirba, nevedęs. Teismas R. B. paskyrė galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamojoje byloje R. D. 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė civilinį ieškinį 3 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Tačiau 2024 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio metu ji pareiškė civilinio ieškinio atsisakanti ir dėl turto sugadinimo pretenzijų neturinti. Dėl to teismas R. D. ieškinio atsisakymą priėmė, procesą dėl jos pareikšto civilinio ieškinio nutraukė.

Pažymėtina, kad ši byla dalyje dėl R. B. veikų buvo atskirta iš šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamos itin didelės apimties baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pareikšti įvardijamo nusikalstamo susivienijimo nariams. Kaltinamasis E. K., ilgą laiką slapstęsis užsienyje, buvo sėkmingai pargabentas į Lietuvą bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio teisėsaugos institucijomis. Jo baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti atskirai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Milda Kryžė

Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja
(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Tel. (0 37) 787 193, mob. +370 670 80921

El. p. milda.kryze@kat.lt

www.kat.teismas.lt

Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai