Naujienos

Dzeuso mylimoji, Prancūzijos sala Indijos vandenyne, vienas iš Jupiterio palydovų arba, kitaip – antras pagal gyventojų skaičių pasaulio žemynas... Tai Europa. Prie visų skambių epitetų nesuklysime Europą pavadinę ir mūsų namais, o Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą – vienu sėkmingiausių žingsnių valstybingumo istorijoje. Atsisukę ir per petį žvilgtelėję į tuos beveik 20 metų atgal, narystę Europos Sąjungoje kiekvienas matytume per savo prizmę – atviros šalių sienos ir nesibaigiančios kelionės, plačios galimybės tarptautinėje darbo rinkoje, finansinė parama ir perspektyvos augti bei įgyvendinti idėjas. Lietuvos buvimas visaverte Europos ir Europos Sąjungos dalimi suteikė galimybę ne tik įsitraukti į Europos teisinę sistemą, į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos teisės aiškinimo doktrinas, bet ir užtikrino Lietuvos piliečių teisę ginti savo pažeistas teises Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Atsižvelgdami į šių dienų aktualijas, naująjį TEISMAI.LT numerį paskyrėme Europos teisei – apie tai, kokiais džiaugsmais ir vargais gyvename šiandien, kokiomis tendencijomis alsuoja ir aukščiausi Europoje – Europos Sąjungos Teisingumo, Europos Žmogaus Teisių, ir nacionaliniai teismai.

Su pirmuoju pašnekovu – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju Irmantu Jarukaičiu (3 p.) kalbėjome apie abipusę naudą, gautą Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, bendras puoselėjamas vertybes, „galimybę kartu su kitomis Europos tautomis spręsti dėl savo likimo“. Taip pat gvildenome klausimus, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo darbu, – pandemijos valdymą, bylas dėl COVID-19 sukeltų aplinkybių, Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos įtaką teisiniam šalių bendradarbiavimui. Plačiau apie „Brexitą“ ir pasikeitusius teisinius tarpvalstybinius santykius taip pat galite skaityti ekspertų įžvalgose 9 p.

Antroji pašnekovė – Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė-Širmenė interviu metu teigė, kad lietuviai, nors ir nepasitiki Lietuvos teismais, yra linkę bylinėtis ir labiau tiki Strasbūre esančiu Europos Žmogaus Teisių Teismu bei jo vykdomu teisingumu, be to, vis dar klaidingai mano apie Europos Žmogaus Teisių Teismo priteisiamus kompensacijų dydžius. Pašnekovė straipsnyje paneigė ir dar vieną iš klišių, patvirtindama, kad vis dėlto „nacionaliniai teismai yra patys pirmieji ir svarbiausieji Konvencijos teisės plėtotojai, Strasbūro teismas pats neretai skolinasi geras idėjas iš nacionalinių teismų“ (6 p.).

Be abejo, daug dėmesio skyrėme ir migracijos krizei, su kuria Lietuva susidūrė šią vasarą. „Migracijos situacija, su kuria Lietuva susidūrė šiemet, gali būti įvardijama kaip žmogaus teisių egzaminas“, – savo įžvalgomis apie šią problemą dalijosi Mykolo Romerio universiteto tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės profesorė Lyra Jakulevičienė, nepriklausomas analitikas, tarptautinių santykių ir saugumo ekspertas Marius Laurinavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė doc. dr. Margarita Šešelgytė (12 p.). Apie nelegalios migracijos bylų nagrinėjimą ir kitus teisinius niuansus, jau tapusius realia praktika, kalbėjo ir rubrikos „Teisingumo veidas“ pašnekovas – Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas Mindaugas Povilanskas (16 p.).

Rubrikoje „Iš teismų kasdienybės“ išties nebe tokie kasdieniški, bet be galo džiuginantys pirmi gyvi susitikimai, kurie primena, kokia svarbi, galinga ir konstruktyvi yra gyva diskusija. Po visų iššūkių, su kuriais susidūrėme ir vis dar susiduriame pandemijos metu, kaip Temidei – tiesos, taip mums – savo vertybių svarstykles tenka persverti. Tad buvimo ten, kur esame, nepriimkime kaip duotybės, toliau alsuokime bendru Europos ritmu, keliaukime, siekime, auginkime ir puoselėkime Lietuvą – Europą – savo namus.

Malonaus skaitymo!

Žurnalo TEISMAI.LT redakcija

KVIEČIAME SKAITYTI ČIA